Kaip šuo asistentas užuodžia skausmą?

Lietuvos respublikos įstatymuose jau yra įtvirtinta nuostata apie šunį pagalbininką. „Šuo pagalbininkas“ apima ir „šuns vedlio“ sąvoką. Tačiau dar neretai pasitaiko atvejų, kai visuomenė apie šunis vedlius, šunis asistentus žino mažai ir dėl to kyla daug skaudžių nesusipratimų.
Laidoje - pokalbis apie šunis vedlius, šunis asistentus. Kodėl jie svarbūs, ką ir kaip jie daro, kaip dresuojami, kas daroma valstybiniu lygmeniu šiuo klausimu, kuo skiriasi šunys vedliai ir šunys asistentai?
Savo patirtimis ir žiniomis dalinasi Irina Liubertė – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėja, nevyriausybinės organizacijos „Šunys asistentai“ įkūrėja, pati turinti negalią ir pagalbininkę - asistentę kalytę Aurą, Oksana Dobrovolskaja – paralimpietė, dar vis gyvenanti Paryžiaus paralimpiados įspūdžiais ir laukianti savo šuns vedlio, Vaidotas Glodenis – dresuotojas, Tarnybinės šunininkystės klubo steigėjas, ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
„Aš svajoju į Los Angelo paralimpines žaidynes vykti kartu su Rubbi“, - sako paralimpietė Oksana Dobrovolska. – Tai man yra labai didelė paspirtis ne tik aktyviai ruoštis sportinėms varžyboms, tačiau ir atsakingai dalyvauti šuns vedlio dresūroje“. „Aš negalėjau net įsivaizduoti, kiek man auksaspalvis retriveris Aura padės kasdienybėje“, - apie savo šunį asistentą, įspėjantį apie artėjančius skausmo priepuolius, pasakoja Irina Liubertė.

Ved. Žydrė Gedrimaitė